Tai vyko gūdžiais 2002 metais ir bent jau man tuo metu atrodė, kad šitie vieno kiemo vyrukai yra tiesiog nepriaugę iki normalaus kapitalizmo.

Smėlio dėžės žaidimai, palyginus su tuo, ką išdarinėja G.E.  Labiausiai patiko jų mokesčių departamento “mission statement”, kuris

consisted of 19 rules and urged employees to divide their time evenly between ensuring compliance with the law and “looking to exploit opportunities to reduce tax.”

Ar pranoks mokinys mokytoją ?

Tai, kad Šiaurės Lietuvos Kolegijos puslapio angliškoje versijoje nėra žodžio LEADING yra menkas nesusipratimas, kuris bus ištaisytas greičiau, nei tu perskaitysi šitą postą.

Toje nesusipratimų nekeliančioje mokymo įstaigoje nufilmuota paskaita apie pasiturinčius Generation Y (gimusius tarp 1977 ir 1994) atstovus, tiksliau apie jų media consumption patterns.

Ten dauguma faktų yra bla bla bla bla bla, nes kad mobile‘as yra ateitis ir panašius dalykus žino kiekvienas pienius, besidarbuojantis reklamos agentūroje.

Net kad Facebook yra potencialiai didesnė rinka, negu Kinija neišvertė taip iš koto, kaip šitas (žiūrėti apie populiariausius blogus):

Jei vyrukus domina technologijos, naujų verslo modelių kūrimas ir panašiai, o damoms ramybės neduoda naujausi update‘ai kas kam čiulpia, tai tokių rašliavų autoriams (dažniau –ėms) aš galiu tik pasakyti

HOW DARE YOU?

Skaitinėjau aš čia Foreign Policy 2010-12 numerį.  Specialų, be abejo.  Su „100 top global thinkers in the world“ mane jie užkabino.

Kas labiausiai stebina, tai skaitomų knygų sąrašas, kuriuo pasidalino dalis thinkerių. Beviltiškai nuobodus sąrašas. Su retomis išimtimis – vien bestseleriai. Jei ekonomistai, tai skaitys This Time Is Different, Fault Lines arba Too Big To Fail. Ir taip toliau. Nesivarginu net nuorodų dėti, visi tas knygas žino. Bet esmė, kad savo sultyse verda. Kur visi tie pamokslavimai apie cross-discipline aproach now, huh?

Tikėtumeisi, kad minties gigantai tokiais tapo ir išlieka būtent dėl to, kad skaito kažką kita. Bet kad ir tos sultys, kuriose verda, yra pačios populiariausios.

Klydau. Ir belieka man tikėtis, kad knygos populiarios, nes šitie žmonės jas skaito. Nes jei lyderiai skaito knygas, nes jas perskaityti rekomendavo followeriai… tada…

Cheerleading has the highest percentage of catastrophic sports injuries among female high-school athletes

Čia vienas iš tų atvejų, kai tuo pat metu galvoje veliasi ir užuojauta pavojinga veikla užsiimančioms mergiotėms  ir kiek žemiškesnis yougottabefuckingkiddingme.

Special report’as apie gambling. Ir kaip čia nesustosi ties tokiu vat statistikos gabaliuku:

More than one American in five thinks that buying lottery tickets constitutes a sound retirement plan.

Apie pareigybių pavadinimų infliaciją. Pripažink, juk nemanei, kad “švaros vadybininkas” yra tik mūsų išmislas?

Taigi štai. Southwest Airlines turi Chief Twitter Officer, Coca Cola turi Chief Blogging Officer, o Kodak – abu, o taip pat ir Chief Listening Officer.

Žiūrau – nerandu. Jei ir turi, tai nesigiria. Nes žino, kad atrodo juokingai.

Yra tokių verslų, kuriais vienu metu ir baisiesi ir žaviesi. Alkoholis, tabakas, ginklai – visi jie yra pure evil, bet lobistų, PR‘o ir dar balažin kieno padedami tebegyvuoja.

Fast food – welcome to the family.

Įvairūs reguliuotojai į kampą spaudžia, versdami skelbti patiekalų kaloringumą ir panašius brudus. Kadangi kompanijų tikslas, priešingai vyraujančiai nuomonei, yra uždirbti pelno, o ne žmones tukinti ar nuodyti, posakis „necessity is the mother of invention“ atsiskleidžia visu gražumu.

McDonald’s netrukus JAV pradės pardavinėti košę, o ir šiaip greitamaisčio rinkos žaidėjai gręžiasi į pusryčius, matydami čia neišnaudotas galimybes ir riebias pelno maržas.

Štai koks planas, sako Rick Carucci, the chief financial officer of Yum! Brands.:

we can sell to consumers products they want all day

The US Treasury shied away yesterday from labelling China as a “currency manipulator” but again turned up the heat on Beijing to take more urgent action to liberalise the yuan.

In its twice-yearly report on exchange rates to the US Congress, the Treasury confounded some predictions that it would brand China as unfairly manipulating its exchange rate. But it said Beijing was making “far too little progress” towards liberalising the yuan and that the delays were unjustified. It would “actively and frankly” press China for action, although it was not seeking an immediate or full float of the yuan, it said.

Užmetus akį čia galima įsitikinti, kiek laiko tęsėsi tampymasis ir tąsymasis, kol priėjo iki šiandienos.

Ketveri meteliai yra, grubiai imant, viena politinė kadencija. Jei koks nors politikierius smarkiai dirbo prie šito reikalo, judino, klibino atkyviai ir atvirai, kaip prižadėta  (kiek ten savo didžiausią kreditorių gali pajudinti) visą kadenciją, tai šiandien kažkur Vašingtone tyliai tamsiam kambarėly be langų, kad žurnalistai nesuuostų, darbo metu geriamas šampanas.

Ir galbūt be reikalo, nes talk is cheap, ir tokių Pekino pažadų buvo jau ne vienas.

Update – jei tavo gyvenimas tuščias, neturi ką veikti anei draugų, gali prieš nusižudydamas praleisti pusantos valandos žiūrėdamas diskusiją apie visą šitą reikalą (nežinau net, kaip pavadinti, formatas savotiškas, o kai Wolf’as savo argumentus sunumeruoja skaičiais iki 11 supranti, kad yra nesveikesnių už tave

Labai rekomentuočiau Europe’s tech entrepreneurs. Tai briefing’as, kuriame bandoma įteigti, kad Europa vejasi Ameriką. Del daugybės priežasčių. Kaip jums šitai:

Germans tend to excel at business developement, Russians at developing software, the French at user interfaces.

Lithuanians at… ? Reiks pasodomėti…

Amerikiečiai.  Jie vėl patys save pranoksta.

Ilgai negalėjo nuspręsti, kaip klasifikuoti carried interest. Aš net neįsivaizduoju, koks yra lietuviškas vertimas, jei tik tokios išvis esama. Bet iš principo tai tiesiog fondo pelno dalis, atitenkanti valdytojui.

Šiuo metu taikomas 15% kapitalo prieaugio tarifas, siūloma sulyginti su paprastiems mirtingiesiems iki skausmo pažįstamo pajamų mokesčio 35% tarifu.

Svarstomas klausimas iš esmės yra toks – kiek rizikinga yra tokių fondų veikla ir kiek prognozuojamas rezultatas. Jei uždarbio buvo daugmaž galima tikėtis, fondo valdytojas yra toks pats fabriko darbuotojas, tik vietoj Nokios kišenėj Blackberry. Jei rezultatai neprognozuojami – tu surizikavai, o už  iniciatyvą turi būti atlyginta. Mažesniais mokesčiais.

Tai va. Sprendimas. Siūlomame įstatymo projekte 75% carried interest būtų apmokestinami pajamų mokesčiu, o likę 25% kaip kapitalo prieaugis.

O dar sako, kad negali būti pusiau nėščias. Gali būti trimis ketvirtadaliais kapitalistas ir ketvirtadaliu darbininkas!

Du geri straipsniai.

Pirmas apie apie du startup’us, Londone ir Bostone, kurie leis savininkams išnuomoti savo automobilius nepažįstamiesiems.

Kitas apie internetinę prekybą Kinijoje:

Nielsen, a consmer-research firm, says that two-thirds of Chinese households with internet connection bought an everyday item online in the past six months, and half of all wired households with babies have bought nappies or formula online.

Aš tingiu ieškoti nežinau lietuviškos statistikos, bet kad atsiliekame, tai faktas.

Aš visada žinojau, kad amerikiečiai mėgsta savus už grotų laikyti, bet kad 1 iš 9 afroamerikiečių tarp 20 ir 29 metų…

Tai yra mind-boggling, sakyčiau.

Visada įtariau.

Visi tie užrašai Facebook’e “as už tai, kad…” arba “ aš prieš tai, kad ….”

Labiau mėginimas transliuoti savo pažiūras, nei rimti ketinimai kažko imtis.

A recent study by Pew Research Center, an American think-tank, found that internet users aged 18-24 were the least likely of all age groups to e-mail a public official or make an on-line political donation. But when it came to using the web to share political news or join political causes on social networks, they were far ahead of everyone else.

Antra citatos dalis lyg ir nieko. Rėkia, tai tegu rėkia. Bet va tingėjimas pirštą pajudinti, jis nėra geras.

Smarkiai užkliuvo man, kad nepaisant visų skambių antraščių, apie tai, kad „China and India have arrived“ ir panašiai, Vakarai tiesiog do not take them seriously.

Vakarai šiuo atveju – FT columnistas Martinas Wolfas, beviltiškai nevykusiai moderuojantis diskusiją. Jei tau reikia šešių su puse minutės įžangai, susikvieti tiek pašnekovų, kad pirmą klausimą (iš dviejų per visą diskusiją) L. Summersui užduodi praėjus pusvalandžiui…tau aš diagnozuoju nepagydomą E. Jakilaičio ir kitų panašių Lietuvos diskusijų laidų vedėjų sindromą.

Bet ne apie tai aš. Apie aroganciją aš. Kai tik į klausimus atsakinėja Kinijos atstovas, tiek iš Wolfo, tiek, to the lesser extent, iš salės jaučiasi… nežinau, kaip nusakyt. “Trečio brolio Jono“ požiūris, pavadinkim taip.

Praėjus kelioms savaitėms nuo šios diskusijos,  tūlas kinietis tapo D. Strauss-Kahn‘o (IMF vadovo) patarėju. So why treat like shit ? Tuo labiau, kad suvartyti savęs Zhu Min nesileido. Net dėl juanio kurso. O čia, sakykit, ką norit, jau yra mission nearly impossible.

Pratęsdamas nykumos šėlsmą, pateiksiu vėl šablonišką šūdžurnalių pamėgtą pabaigą:

Žiūrėk, jei esi durnas arba apsikrėtęs management consultant’ų liguistu potraukiu taškytis akronimais ir panašiais velniais. Sužinojęs, kas yra TTT ir RRR būsi pagerbtas tarp panašių ligonių.

Nežiūrėk, jei manai, kad Lietuvai bus nesunku “išsiexportuoti“ iš krizės. Tokius planus rezga daugiau valsybių, nei bet kada ankčiau. Situacija jau pradeda panašėti į „mes visi būsim aukčiau už vidurkį“ nesąmones, pokštus apie exportą i Marsą irgi galima girdėt vis dažniau. Na bet nieko, mes gi konkurencingi.

Go, skudučiai, go!

Smagu pamatyt, kad problemos, kurias turime čia, nesvetimos ir likusiam pasauliui. Kaip padaryti santechniko darbą labiau sexy ir padidinti profesinio mokymo įstaigų prestižą – that’s the question.

Na ir kaip dabar patapę madinga daryt šūdžurnaliuose & stuff, štai ir šabloniška pabaiga :

Žiūrėk, jei smalsu, kuri valstybė išleidžia 25% BVP švietimui.

Nežiūrėk, jei nenori sugaišti virš valandos klausydamas, kaip smart heads eilinį kartą postringauja apie nuolatinio mokymosi, curiosity,  reiteration ir kitų smagių dalykų svarbą.

Nesusilaikau. Kaip sako vienas veikėjas, “one more thing”:

Panel discussion  įdomu žiūrėt ir kaip į zoologijos sodą.  Dėl kūno kalbos, akivaizdžių kultūrinių skirtumų, skirtingo dalyvių įsitikinimo savo teisumu, agresyvumo promotinant savo idėjas ir taip toliau. Pavyzdžiui australas atrodo kaip ką tik šūdbridžius nusiavęs, indo ( Infosys CEO ) – kuklumams atvirkščiai proporcingas minčių kokybei.

O amerikietis? Vienas iš jų, Ernst&Young CEO, neleidžia kilt abejonei, kas yra ŠEFAS. Savo išvaizda primena M. Gladwello  knygoje Blink aptartą tyrimą apie tai, kad tarp CEO neproporcingai daug aukštų ir galingo stoto vyrukų.  Dar aišku, primena, kad liūdnai dienas baigusio Lehman Brothers CEO D.Fuldas,  kolegų švelniai vadinamas Gorilla for a reason, 2008 tame pačiame Davose atrodė nemažiau įspūdingai.

Be to, jei per Q&A sesiją – dažnu atveju įdomiausią panel discusion dalį -  venture capital‘istas geras porą minučių formuluoja klausimą, o po to visi diskusijos dalyviai pateikia savo nuomones, į straipsnį tokie dalykai niekada nepateks.
Todėl jei gali rinktis tarp 80 minučių video žiūrėjimo ir vienos minutės straipsnio skaitymo, video it is.

• Jaunimui – nuo to, kokiu ekonomikos ciklo metu įeisi į darbo rinką, priklausys tavo karjeros perspektyvos artimiausiems 20 metų. Congratulations, class of 2009 ir 2010…
• Susirūpinusiems dėl Graikijos – rūpinkitės dėl Ispanijos. Va ten tai nasty.
• Rūpintojėlio poza susilanksčiusiems euro fanams –  God knows, kas bus su euru, bet paskutinis vieningos valiutos subyrėjimas buvo Austijos-Vengrijos imperijai žlungant. Senokai, ne ?
• Visiems, kas jau sočiai prisiklausė apie pavojų, kad per anksti nutraukus ekonomikos skatinimą ekonomika gali „atkristi“ – relax. Skatinimo efektai tuoj baigsis.

O taip pat optimizmo įkvėps: „too big to fail“ bankų suskaidymas neduos jokio rezultato, iš ankstesnių krizių mes (tiksliau amerikiečiai) nieko nepasimokom, aukštas nedarbo lygis is here to stay.

Jei norite apsiteršti smegenis, labai rekomenduoju paskaityti special report’ą apie social networkus. Aš suprantu, kad sunku rašyti apie reiškinį, kuris gyvuoja dar tik keletą metelių, bet for fuck‘s sake – vartotojų skaičiaus ir pajamų kreivės grafikuose TIKRAI gali stiebtis ne tik dešinėn ir aukštyn. Apie tai, atrodo, nepagalvota.